Eteriniai aliejai

Eteriniai aliejai – koncentruotos, sudėtingos cheminės struktūros esencijos, išgaunamos iš įvairių augalų dalių – pumpurų, žiedų, vaisių, žievės, žolės, medienos, lapų, sėklų, spyglių ir šaknų. Aliejaus sudėtį ir kainą lemia augalo kilmė, aliejingumas, klimato sąlygos, oro temperatūra ir dirvožemis, augalo vegetacijos tarpsnis, net paros metas, kuomet renkami augalai. Kasmet iš to paties augalo išgaunamo eterinio aliejaus savybės gali skirtis. Tai labai sudėtingos struktūros medžiagos, susidedančios nuo keletos iki keliasdešimties komponentų, kurių visuma lemia specifinį aromatą ir veikliąsias savybes.

Žmonija eterinius aliejus tūkstančius metų vartoja įvairioms reikmėms. Šiandien žinoma ir įvairiose srityse naudojama keli šimtai rūšių eterinių aliejų. Eteriniai aliejai plačiai naudojami kosmetikos, kvepalų, muilų, smilkalų, valymo priemonių, repelentų gamyboje, taip pat aromaterapijoje,  nuovargį mažinančios arba tonizuojančios priemonės, kaip priešuždegiminių, regeneruojamųjų, antiseptinių, nepageidaujamų mikroorganizmų dauginimąsi stabdančių savybių turinčios priemonės, daug aliejų naudojama farmacijos pramonėje, maisto ir gėrimų gamyboje - kaip natūralios kvapą ir skonį suteikiančios medžiagos.

Eteriniai aliejai išgaunami keliais būdais. Dažniausiai naudojamas hidrodistiliavimo būdas, augalinę žaliavą distiliuojant vandens garais. Šį aromatinių medžiagų gavybos būdą žmonija žinojo jau seniai, įvairiomis formomis jis buvo naudojamas daugelyje kultūrų. Tam tikri aliejai išgaunami šaltojo spaudimo būdu (citrusinių vaisių žieveles perdirbant mechaniškai) arba sausai distiliuojant natūralią žaliavą, o kai augaluose eterinių aliejų kiekis labai mažas - ekstrahavimu organiniais tirpikliais. Pataruoju būdu išgautų aliejų naudojimas tam tikrose srityse ribojamas, dėl juose galimų naudotų tirpiklių likučių.

Eteriniai aliejai yra labai koncentruotos ir stiprų poveikį turinčios medžiagos, todėl būtina paisyti tam tikrų bendrųjų eterinių aliejų naudojimo taisyklių:
 
Prieš vartojant eterinius aliejus, rekomenduojama pasitikrinti alerginį jautrumą (vieną lašą aliejaus sumaišant su lašu augalinio aliejaus ir vatos gabalėliu užtepant ant vidinės dilbio pusės, riešo ar alkūnės įlinkio. Jei po kurio laiko (daugiausiai po 12 valandų) nepasireiškia alerginių reakcijų – paraudimo, niežėjimo, aliejų galima naudoti odos procedūroms. Arba 1 – 2 lašus eterinio aliejaus užlašinant ant vatos ir įkvepiant. Jei per keletą minučių nejaučiama galvos svaigimo, diskomforto, nekosima, nedūstama, aliejų galima naudoti inhaliacijoms).
 
Nepasitarus su gydytoju, nenaudoti į vidų.
 
Visuomet naudoti tik atskiestus su kitais, baziniais aliejais, nes gryni gali dirginti odą (grynus ant odos leidžiama naudoti tik arbatmedžių, pelargonijų, levandų ir ramunėlių eterinius aliejus).
 
Būtina laikytis rekomenduojamos koncentracijos.
 
Nelašinti eterinių aliejų tiesiai į vonią, jei ketinama joje maudytis. Eteriniai aliejai netirpsta vandenyje, gali suerzinti odą ir sukelti nepageidaujamų reakcijų. Prieš pilant į vonią, eterinius aliejus būtina išmaišyti truputėlyje druskos, pieno, medaus ar kitokiame tirpiklyje, kad aliejus lengvai pasklistų po vonią.
 
Būtina saugotis, kad eterinio aliejaus nepatektų į akis, o patekus, gausiai plauti vandeniu.
 
Dėl fototoksinių reakcijų nevartoti bergamočių, citrusinių vaisių ir melisų eterinio aliejaus prieš einant į tiesioginę saulę.
 
Nėščiosioms, maitinančioms, sergantiems epilepsija bei turintiems įvairių sveikatos sutrikimų, dėl eterinių aliejų vartojimo rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
 
Eterinius aliejus laikyti vėsioje vietoje, sandariai uždarytus, vaikams nepasiekiamoje vietoje.
 
Eteriniai aliejai elektroninėje parduotuvėje http://rudugys.lt/eteriniai-aliejai

Tapk draugu Facebook tinkle